Studijų organizavimas

Kolegijoje organizuojamos dviejų tipų studijos: nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos. Pagrindinės nuosekliųjų pirmosios pakopos studijų organizavimo formos yra šios:

• nuolatinės studijos;
• nuotolinės studijos;
• ištęstinės studijos.

Nuolatinių studijų Kolegijoje trukmė – 3 metai. Vieni nuolatinės formos studijų metai prilygsta 60 kreditų, kai studijoms skiriama 1600 val. per metus (du mėnesiai skiriami atostogoms). Nuolatinės formos studijų apimtis ne mažesnė kaip 45 ir ne didesnė kaip 60 studijų kreditų per metus. Lietuvos verslo kolegijoje nuolatinės studijos vyksta dienos metu. Studentai savarankišką darbą atlieka po paskaitų ir už jį atsiskaito užsiėmimų metu.

Nuotolinių studijų Kolegijoje trukmė – 3 metai. Vieni nuolatinės formos studijų metai prilygsta 60 kreditų, kai studijoms skiriama 1600 val. per metus (du mėnesiai skiriami atostogoms). Nuolatinės formos studijų apimtis ne mažesnė kaip 45 ir ne didesnė kaip 60 studijų kreditų per metus.

Ištęstinių studijų Kolegijoje trukmė – 4 metai. Ištęstinės formos studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 30 kreditų ir ne didesnė kaip 45 studijų kreditai per metus, todėl studijos ištęstine forma trunka iki pusantro karto ilgiau negu nuolatine forma. Ištęstinės studijos yra skirtos asmenims, kurie negali studijuoti pagal nuolatinių studijų formą. Auditorinis darbas Klaipėdoje organizuojamas savaitgaline forma (penktadienį nuo 17 val. ir šeštadienį nuo 9 val.) ir savaitės trukmės sesija (nuo 17 val.) per semestrą, Vilniaus mokymo skyriuje paskaitos vyksta sesijine forma pirmadieniais – šeštadieniais (dvi sesijos po dvi savaites nuo 8.20 val.).

Skirtingomis formomis (nuolatinių, nuotolinių arba ištęstinių) studijuojamos tos pačios studijų programos sandara, turinys ir apimtis (kreditais) nesikeičia.

Koleginės studijų programos sandara reglamentuota Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501. Koleginę studijų programą sudaro bendrieji koleginių studijų dalykai, studijų krypties dalykai, specializacijos dalykai, praktikos bei laisvai pasirenkamieji dalykai. Visų Kolegijoje vykdomų studijų programų studijos baigiamos Baigiamojo darbo gynimu. Teisė ir Teisė ir teisėsaugos institucijos laiko Baigiamąjį kvalifikacinį egzaminą.

Vienus studijų metus sudaro du semestrai: rudens ir pavasario. Kiekvienas semestras baigiamas egzaminų sesija. Studijų metai Kolegijoje įprastai prasideda kiekvienų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. Semestrą sudaro 20 savaičių (15 savaičių paskaitų sesija, 4 savaičių egzaminų sesija ir 1 studentų savarankiško darbo savaitė semestro metu).

Kolegijoje yra sudarytos sąlygos studijuoti neįgaliems asmenims. Patalpos ir auditorijos pritaikytos naudotis turintiems judėjimo negalią.

Studentų patogumui, atskirus dalykus galima studijuoti ir nuotoliniu būdu.

Vertinimo sistema

Studijų dalyko dėstytojas pirmosios paskaitos metu supažindina studentus su dalyko paskirtimi ir tikslu bei studijų dalyko rezultatais, turiniu, kaupiamojo vertinimo sistema, vertinimo kriterijais ir kt. Vertinamos tik tos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurie yra numatyti studijų dalyko programoje nurodytuose studijų rezultatuose. Dalyko atsiskaitymo užduočių turinyje rekomenduojama pateikti ne mažiau kaip 50 proc. praktinių užduočių.

Visi studijų dalyko vertinimo balai galutiniam pažymiui Lietuvos verslo kolegijoje kaupiami semestro metu didėjančios sumos principu. Sudedamųjų dalių svorį galutiniam įvertinimui, tarpinių atsiskaitymų ir praktinių užduočių kiekį, formas ar pobūdį reglamentuoja studijų dalyko aprašas, priklausomai nuo dalyko ar praktikos paskirties, dalyko rezultatų, apimties, studijų intensyvumo, studijų krypties. Kiekviename semestre studijuojamo dalyko studijos baigiamos egzaminu arba studento atlikto darbo (projekto) įvertinimu. Rekomenduojama egzaminui arba projektui skirti ne mažiau kaip 50 proc. kaupiamojo pažymio. Kaupiamasis pažymys įrašomas žiniaraštyje bei įvedamas į Studijų apskaitos duomenų bazę. Studijų dalyko apraše nurodoma, ar visų kaupiamojo vertinimo sistemos dalių laikymo rezultatas turi būti „išlaikyta“ ir įvertinta pažymiu.

Studijuojančiųjų žinios vertinamos nuo 1 iki 10 balų. Teigiami vertinimai – 5–10, neigiami vertinimai – 1 – 4. Įvertinimo atitinkamu balu reikšmė, balą atitinkantis studijų dalyko tikslų pasiekimo lygis procentais, apytikslis Europos kreditų perkėlimo sistemos (angl. – ECTS) atitikmuo ir įvertinimo išvada pateikiami lentelėje:

Skiriami trys studijų pasiekimų dalykų lygmenys: puikus, tipinis ir slenkstinis:

1. Puikiam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino naujausius studijų dalyko (krypties) šaltinius, teoriją ir principus ir gali kurti bei plėtoti naujas idėjas; geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas ir netipines studijų krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti duomenis ir jais remdamasis priimti sprendimus; geba logiškai perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus bendraudamas su savo studijų krypties ir kitų studijų krypčių specialistais; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi.

2. Tipiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus ir gali pagrįsti esminius studijų krypties pasiekimus; geba taikyti žinias spręsdamas standartines savo studijų krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti įprastinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi.

3. Slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus; geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas savo studijų krypties problemas; gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti pagrindinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas; turi savarankiško mokymosi gebėjimų.

Dešimties balų studijų rezultatų vertinimo skalė su studijų pasiekimų lygmenimis susiejama taip:

• Puikus studijų pasiekimų lygmuo – 9 ir 10.
• Tipinis studijų pasiekimų lygmuo – 7 ir 8.
• Slenkstinis studijų pasiekimų lygmuo – 5 ir 6.