Verslo finansų valdymas

Finansų valdymo paskirtis – padėti įsigyti verslo įmonei finansinių išteklių – piniginių lėšų ir jas panaudoti siekiant kuo daugiau padidinti verslo įmonės akcininkų turtą. Pinigų srautų ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje atspindimi visi pinigų gavimai bei išmokėjimai susiję su ūkinėmis ir finansinėmis bei investicinėmis operacijomis, atliktomis per analizuojamą laikotarpį. Tačiau pinigų srautų ataskaitos tikslas – pateikti informaciją ne tik apie gautus ir išleistus pinigus, bet ir atspindėti pinigų judėjimą įmonės veikloje.

Pinigų srautai iš įmonės veiklos gali būti parodomi dviem pagrindiniais būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu. Pagal pinigų srautų apskaičiavimo būdą atitinkamai vadinasi ataskaitose. 5-asis verslo apskaitos standartas „Pinigų srautų ataskaita“ leidžia įmonei pačiai pasirinkti pinigų srautų ataskaitos sudarymo būdą: tiesioginį ar netiesioginį. Pagrindinis šių būdų skirtumas tas, kad sudarant pinigų srautų ataskaitą netiesioginiu būdu, koreguojamas ataskaitinio laikotarpio grynasis rezultatas (pelnas ar nuostoliai), tuo tarpu sudarant tiesioginiu būdu parodomos visos įplaukos ir išmokos, t.y. pradedame ne nuo konkretaus likučio, o nuo nulio.  Kadangi dažniau sutinkamas netiesioginis pinigų srautų ataskaitos sudarymo būdas, todėl jį plačiau ir panagrinėsime.

Sudarant pinigų srautų ataskaitą netiesioginiu būdu, atskaitos tašku laikome grynąjį laikotarpio rezultatą – pelną ar nuostolį, vėliau jį koreguojame, pirmiausia atstatydami nepinigines sąnaudas bei pajamas, o vėliau nagrinėdami ir pateikdami piniginius balansinių straipsnių pasikeitimus. Kaip jau minėta, visi pinigų srautai pinigų srautų ataskaitoje dalinami į tris grupes: pinigų srautai iš pagrindinės veiklos (pagrindinei veiklai), investicinės veiklos (investicinei veiklai) ir finansinės veiklos (finansinei veiklai). Pirmiausia panagrinėsime antros ir trečios grupių pinigų srautus, kadangi jų apskaičiavimas turi įtakos tam tikriems pirmos grupės straipsniams.

Pinigų srautai iš investicinės veiklos. Ši pinigų srautų ataskaitos dalis parodo pinigų sumas, kurias įmonė išleido ar gavo įsigydama ar perleisdama turtą investavimo tikslais, taip pat iš šių investicijų gaunamą ekonominę naudą (pavyzdžiui, gauti dividendai bei palūkanos). Taigi šioje dalyje paprastai analizuojame tik ilgalaikį turtą. Dažniausiai sutinkami pinigų srautai, rodomi šioje dalyje, yra šie:

• pinigai, išleisti įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, ar gauti jį pardavus,
• pinigai, išleisti kitų įmonių akcijoms, obligacijoms ir kitiems vertybiniams popieriams įsigyti, jei šie vertybiniai popieriai įsigyti ilgalaikio investavimo tikslais, taip pat pinigai, gauti šį turtą pardavus,
• įmonės išduotos paskolos, taip pat gauti pinigai, kai šios paskolos grąžinamos įmonei,
• gauti dividendai ir palūkanos.

Pabrėžtina, kad rodomos tos sumos, kurios buvo faktiškai išleistos ar gautos. Pinigų srautams įtakos daro ir pirkėjų skolos ir jų valdymas. Pirkėjų skolų valdymo esmė yra ta, kad laiku ne grąžinami pinigų srautai už pateiktą produkciją. Prekybos kreditus sąlygojantys veiksniai. Kredito terminai, limitai ir pinigų nuolaidos. Kredito suteikimas naudojant NPV kriterijų. Kredito standartai ir vertinimas. Išankstinės skolų grąžinimo užtikrinimo priemonės. Pirkėjų skolų  valdymo išlaidos. Kredito politikos keitimas. Pardavimų ir atsiskaitymų monitoringas. Pirkėjų skolų išieškojimo procedūros savalaikis formavimas.

Finansinių technologijų taikymas, modeliavimas vertinant verslo įmonės finansinę būklę : Blanko modelis, Altmano modelis, o taip pat verslo įmonės finansinio stabilizavimo modeliai leidžia įvertinti verslo įmonės finansinę būklę. Dažnai finansinė būklė vertinama pagal pelno lūžio taško analizę. Ekonominėje literatūroje lūžio taškas vadinamas atsipirkimo tašku, nulinio pelningumo tašku, nenuostolingumo lūžio tašku, pelningumo kritimu. Lūžio taško analizė gali būti taikoma:

• kai siekiama pradėti naują veiklą (naujos įmonės kūrimas),
• kai norima išleisti naują gaminį ar tiekti naują paslaugą,
• kai norima įvertinti investicijos, didinančios turtą pelningumą.

Lūžio taško analizės metu nustatoma pagamintos produkcijos apimtis, kurią pardavus pardavimo įplaukos lygios produkcijos savikainai, t. y. įmonė neturi nuostolių, bet negauna ir pelno. Šis rodiklis yra gana sąlyginis, kadangi priklauso nuo pastovių ir kintamųjų išlaidų apskaičiavimo būdų (ar bus atsižvelgta į infliaciją, mokesčius ir pan.) bei nuo produkcijos vieneto kainos nustatymo. Taigi lūžio taško analizė atsako į du svarbius klausimus:

• kiek veiklos produkto vienetų reikia išleisti, kad būtų padengti veiklos kaštai,
• kokias pajamas reikia gauti, kad veikla būtų pelninga.

Siekiant pagilinti lūžio taško suvokimą, tikslinga detaliau panagrinėti išlaidas. Išlaidos yra skirstomos įvairiai.  Tinkamas išlaidų klasifikavimas padeda greičiau ir objektyviau surikti informaciją apie išlaidas įvairiais aspektais ir įvairiuose valdymo lygiuose. Tik gerai parengta išlaidų klasifikavimo sistema padeda įmonės vadovams priimti teisingus valdymo sprendimus ir siekti numatytų tikslų. Analitikui išlaidų klasifikavimas padeda geriau įvertinti tam tikras išlaidas, pagrįsti jų susidarymą, numatyti jų mažinimo rezervus. Savalaikė lūžio taško analizė, išlaidų – apimties – pelno analizė bei finansinio stabilumo ir operacinio sverto analizė leidžia įmonės vadovams pagrįsti sprendimus, kai ji gamina daugiau nei vieną produktą.