Kelionė po Dainavos kraštą – tarsi lėtas pasivaikščiojimas per lietuviškos dvasios peizažus. Ši išvyka tapo ne tik pažinimu, bet ir poilsiu, kurį nešiosime širdyje dar ilgai. Pirmiausia aplankytas Leipalingio dvaras, kuris kaip kultūros paveldo statinys, pirmą kartą paminėtas dar XVI a. pradžioje, šiandien džiugina žvilgsnį simetrija ir harmonija. Kelionės kitas tikslas – didingas vėlyvojo baroko architektūros palikimas – Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Tai – vienas lankomiausių Dzūkijos objektų su pažintine ekskursija po XVII a. vienuolių dominikonų statytą bažnyčią, susipažįstant su jos architektūra ir joje esančiomis meno bei kultūros paveldo vertybėmis. Toliau kelias vedė į Druskininkus – miškų glėbyje įsikūrusią sveikatos ir kultūros oazę. Ypatinga akimirka laukė Merkinės piramidėje, kur susiliejo tyla, gamta ir sakralumas. Tai ne tik architektūrinis objektas – tai vieta, kur laikas sustoja, o siela atsigauna. Aplankyti ir įkopti net du didžiausi Dzūkijos apžvalgos bokštai: Merkinės ir Birštono. Kelionė tęsėsi Birštone, tai klasikinis kurortas, nepakartojamas savo unikalia, autentiška gamta ir Nemuno kilpų vingiais. Tai – vienas seniausių ir gražiausių Lietuvos balneologijos kurortų, garsėjantis savo karališkomis šaknimis. bažnyčią. Kelionės pabaigoje degustavome dzūkiškų bandų. Tai nebuvo vien tik ragavimas – tai buvo pažintis su krašto siela. Dzūkės šypsena, krosnyje keptų bulvinių bandų kvapas ant kopūsto lapo ir pasakojimai apie senovinius receptus leido pajusti tikrąją dzūkiškos kultūros šilumą.
Grįžome kupini įspūdžių, tarsi parsivežę dalelę Dainavos krašto širdies. Mintyse vis dar skamba pušynų šnaresys, o širdyje gyvena ramybė, kurios dažnai taip trūksta kasdienybėje. Džiaugiamės, kad buvimas kartu ir bendravimas ne darbinėje atmosferoje stiprina ryšį tarp kolektyvo. Namo grįžome pailsėję, pasisėmę jėgų ir pasiruošę naujiems darbams.
Kurkime savo LTVK komandą kartu!!!
