Informacija
Naudinga informacija studentams
- Pažymų užsakymas: užsisakykite studijų pažymą internetu.
- LSP: Lietuvos studento pažymėjimas, kaip jį gauti ir pratęsti.
- Studijų finansavimas: paskolos, socialinės stipendijos ir kompensacijos.
- Psichologinė pagalba: nemokamos konsultacijos Vilniuje ir Klaipėdoje.
- Studentų veikla: organizacijos, klubai ir renginiai.
- Studentų atstovybė: LTVK SA veikla ir narystė.
- Atsakingas keliavimas: saugaus keliavimo rekomendacijos.
Studijų organizavimas
Kolegijoje organizuojamos dviejų tipų studijos: nuosekliosios ir nenuosekliosios. Pagrindinės nuosekliųjų pirmosios pakopos studijų organizavimo formos yra šios:
- nuolatinės studijos;
- nuotolinės studijos;
- ištęstinės studijos.
Nuolatinės studijos
Kolegijoje trukmė: 3 metai. Vieni nuolatinės formos studijų metai prilygsta 60 kreditų, kai studijoms skiriama 1600 val. per metus (du mėnesiai skiriami atostogoms). Nuolatinės formos studijų apimtis ne mažesnė kaip 45 ir ne didesnė kaip 60 studijų kreditų per metus. Lietuvos verslo kolegijoje nuolatinės studijos vyksta dienos metu. Studentai savarankišką darbą atlieka po paskaitų ir už jį atsiskaito užsiėmimų metu.
Nuotolinės studijos
Kolegijoje trukmė: 3 metai. Nuotolinių studijų sandara ir apimtis nesiskiria nuo nuolatinių: vieni studijų metai prilygsta 60 kreditų (nuo 45 iki 60 kreditų per metus). Esminis skirtumas, kad paskaitos ir savarankiškas darbas organizuojami nuotoliniu būdu, todėl studijuoti galima negyvenant studijų mieste.
Ištęstinės studijos
Kolegijoje trukmė: 4 metai. Ištęstinės formos studijų apimtis ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 45 studijų kreditai per metus, todėl studijos ištęstine forma trunka iki pusantro karto ilgiau negu nuolatine forma. Ištęstinės studijos skirtos asmenims, kurie negali studijuoti nuolatine forma. Vilniaus studijų centre paskaitos vyksta sesijine forma pirmadieniais–šeštadieniais (dvi sesijos po dvi savaites nuo 8.20 val.).
Studijuojant skirtingomis formomis (nuolatine, nuotoline arba ištęstine), tos pačios studijų programos sandara, turinys ir apimtis kreditais nesikeičia.
Koleginės studijų programos sandara reglamentuota Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501. Koleginę studijų programą sudaro bendrieji koleginių studijų dalykai, studijų krypties dalykai, specializacijos dalykai, praktikos bei laisvai pasirenkamieji dalykai. Visų Kolegijoje vykdomų studijų programų studijos baigiamos baigiamojo darbo gynimu. Teisės bei Teisės ir teisėsaugos institucijų programų studentai laiko baigiamąjį kvalifikacinį egzaminą.
Vienus studijų metus sudaro du semestrai: rudens ir pavasario. Kiekvienas semestras baigiamas egzaminų sesija. Studijų metai Kolegijoje įprastai prasideda kiekvienų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. Semestrą sudaro 20 savaičių (15 paskaitų savaičių, 4 egzaminų sesijos savaitės ir 1 studento savarankiško darbo savaitė).
Kolegijoje sudarytos sąlygos studijuoti neįgaliesiems: patalpos ir auditorijos pritaikytos turintiems judėjimo negalią. Studentų patogumui atskirus dalykus galima studijuoti ir nuotoliniu būdu.
Vertinimo sistema
Studijų dalyko dėstytojas pirmosios paskaitos metu supažindina studentus su dalyko paskirtimi ir tikslu, studijų dalyko rezultatais, turiniu, kaupiamojo vertinimo sistema, vertinimo kriterijais ir kt. Vertinamos tik tos žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurie numatyti studijų dalyko programos rezultatuose. Atsiskaitymo užduočių turinyje rekomenduojama pateikti ne mažiau kaip 50 proc. praktinių užduočių.
Visi studijų dalyko vertinimo balai galutiniam pažymiui kaupiami semestro metu didėjančios sumos principu. Sudedamųjų dalių svorį galutiniam įvertinimui, tarpinių atsiskaitymų ir praktinių užduočių kiekį, formas ar pobūdį reglamentuoja studijų dalyko aprašas. Kiekviename semestre studijuojamo dalyko studijos baigiamos egzaminu arba studento atlikto darbo (projekto) įvertinimu. Rekomenduojama egzaminui arba projektui skirti ne mažiau kaip 50 proc. kaupiamojo pažymio. Kaupiamasis pažymys įrašomas žiniaraštyje ir įvedamas į Studijų apskaitos duomenų bazę.
Studijuojančiųjų žinios vertinamos nuo 1 iki 10 balų. Teigiami vertinimai: 5–10, neigiami vertinimai: 1–4. Įvertinimo balo reikšmė, jį atitinkantis studijų dalyko tikslų pasiekimo lygis procentais, apytikslis Europos kreditų perkėlimo sistemos (angl. ECTS) atitikmuo ir įvertinimo išvada pateikiami lentelėje:
| Įvertinimo balas | Balo reikšmė | Žinių lygis procentais | Normalusis vertinimo skirstinys procentais | ECTS atitikmuo | Įvertinimo išvada |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 |
| 10 | Puikiai | 96 ir daugiau | 10 | A | Dalykas įskaitytas |
| 9 | Labai gerai | 86 – 95 | 25 | B | |
| 8 | Gerai | 76 – 85 | 30 | B arba C | |
| 7 | Vidutiniškai | 66 – 75 | C | ||
| 6 | Patenkinamai | 56 – 65 | 25 | D | |
| 5 | Silpnai | 50 – 55 | 10 | E | |
| 4 | Nepatenkinamai | 40 – 49 | F | Dalykas neįskaitytas | |
| 3 | Blogai | 30 – 39 | F | ||
| 2 | Labai blogai | 20 – 29 | FX | ||
| 1 | Visai blogai | 0 – 19 | FX |
Studijų pasiekimų lygmenys
Skiriami trys studijų pasiekimų lygmenys: puikus, tipinis ir slenkstinis.
Puikus lygmuo. Studentas žino naujausius studijų dalyko (krypties) šaltinius, teoriją ir principus ir gali kurti bei plėtoti naujas idėjas; geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas ir netipines studijų krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti duomenis bei jais remdamasis priimti sprendimus; geba logiškai perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus bendraudamas su savo ir kitų studijų krypčių specialistais; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi.
Tipinis lygmuo. Studentas žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus ir gali pagrįsti esminius studijų krypties pasiekimus; geba taikyti žinias spręsdamas standartines savo studijų krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti įprastinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi.
Slenkstinis lygmuo. Studentas žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus; geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas savo studijų krypties problemas; gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti pagrindinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas; turi savarankiško mokymosi gebėjimų.
Vertinimo skalės susiejimas su pasiekimų lygmenimis
Dešimties balų studijų rezultatų vertinimo skalė su studijų pasiekimų lygmenimis susiejama taip:
- Puikus studijų pasiekimų lygmuo: 9 ir 10.
- Tipinis studijų pasiekimų lygmuo: 7 ir 8.
- Slenkstinis studijų pasiekimų lygmuo: 5 ir 6.