Atmintis, kuri vienija kartas: LTVK prisijungė prie Gedulo ir vilties dienos minėjimų

Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena, primenanti skaudžius 1941 metų birželio trėmimus, palietusius tūkstančius Lietuvos žmonių ir šeimų. Ši data kviečia ne tik prisiminti istorinius įvykius, bet ir puoselėti pagarbą laisvei, žmogaus orumui bei tautos atsparumui.
Lietuvos verslo kolegija (LTVK), puoselėdama pilietiškumo, istorinės atminties ir atsakomybės vertybes, prisijungė prie Gedulo ir vilties dienos minėjimų bei pilietinių iniciatyvų, skirtų sovietinių represijų aukoms pagerbti.
Birželio 14-ąją LTVK bendruomenė prisijungė prie Klaipėdoje vykusio iškilmingo šios dienos minėjimo Tremtinių skvere prie Tautos kančios memorialo. Dalyvaujant tremtiniams, kariūnams, šauliams, miesto visuomenei, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestrui bei Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos chorui „Atminties gaida“ buvo pagerbta Lietuvos okupacijos, sovietinio genocido aukos ir pasipriešinimo kovų atminimas.
Birželio 15 dieną LTVK Vilniaus studijų centro atstovai dalyvavo jau vienuoliktus metus vykstančioje pilietinės istorinės atminties akcijoje „Atminties neištremsi“, Vilniuje, kurios metu Aukų gatvėje, šalia paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, buvo viešai skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės bei jų likimai su tikslu išsaugoti tremtinių ir politinių kalinių atminimą bei perduoti jį ateities kartoms. Šią akimirką LTVK bendruomenės nariai įvardino bei pagerbė ir LTVK Studijų priėmimo skyriaus vadybininkės Onos Labžentytės giminaičių atminimą, ištardami jų vardus.
Istorinė atmintis yra neatsiejama pilietiškos visuomenės dalis. Minėdama Gedulo ir vilties dieną, LTVK bendruomenė pagerbė tuos, kurių gyvenimus paženklino tremtys, kalinimai ir netektys, kartu primindama, kad laisvė, demokratija ir žmogaus teisės nėra savaime suprantamos vertybės – jos kuriamos ir saugomos kiekvienos kartos pastangomis.
Šiandien svarbu ne tik prisiminti praeitį, bet ir perduoti jos pamokas jaunajai kartai. Todėl LTVK bendruomenė tiki, kad atmintis gyva tol, kol ją saugome, puoselėjame ir perduodame toliau. Atminties neištremsi!