Šioje dalyje dalyviai supažindinami su konfliktų samprata, rūšimis ir priežastimis bei mokosi atpažinti konflikto vystymosi etapus. Analizuojamos konflikto eskalacijos stadijos, aptariama, kada ir kokių veiksmų reikia imtis, siekiant užkirsti kelią situacijos pablogėjimui. Dalyviai taip pat atlieka Thomas–Kilmann konfliktų sprendimo stilių testą, leidžiantį įsivertinti savo elgesio strategijas ir jų poveikį konfliktinėse situacijose. Praktinėje užduotyje „Konflikto medis“ mokomasi struktūruotai nagrinėti konfliktų priežastis ir pasekmes.

Dalyviai nagrinėja dažniausiai mokyklose kylančius konfliktus: tarp mokinių, mokytojų ir mokinių, pedagogų ir tėvų, darbuotojų tarpusavyje. Analizuojamos konkrečios realios situacijos, atskleidžiami jų struktūriniai elementai ir poreikiai, slypintys po konfliktiniais veiksmais. Praktinių užduočių metu ugdomi konstruktyvaus bendravimo, aktyvaus klausymo, emocijų valdymo ir dialogo moderavimo įgūdžiai.

Šioje dalyje išsamiai pristatomas mediacijos metodas, jo principai, tikslai, dalyvių vaidmenys ir ribos. Dalyviai susipažįsta su mediacijos etapais – nuo pasirengimo iki susitarimo – ir mokosi taikyti juos struktūruotai. Ši dalis akcentuoja mediatoriaus praktinius įrankius: atspindėjimą, perfrazavimą, klausimų formulavimą, emocijų įvardijimą, neutralizavimą ir interesų išgryninimą. Analizuojami dialogų fragmentai, aptariamos tipinės mediacijos klaidos ir efektyvios intervencijos.

Dalyviai atlieka mediacijos SSGG (SWOT) analizę savo mokyklos kontekste, įvertindami stiprybes, galimybes, rizikas ir kliūtis, susijusias su mediacijos diegimu. Nagrinėjami sudėtingi konfliktiniai atvejai (pvz., patyčios, tėvų ir mokytojų nesutarimai). Didžiausias dėmesys skiriamas praktinėms mediacijos simuliacijoms, kurių metu dalyviai atlieka mediatoriaus ir konflikto šalių vaidmenis, gauna grįžtamąjį ryšį ir reflektuoja įgytas kompetencijas.